išdergliavoti

×išder̃gliavoti tr. 1. išgadinti: Išder̃gliavojo visus dobilus [važiuodamas] Dbk. 2. išpeikti, išdergti: Marti išder•gliavojo savo šeimynykštį, t. y. išpeikė J. \ dergliavoti; išdergliavoti